Šermukšnis pabarbeno

O laikas rudenio!.. Man jis
Už vasarą dabar brangesnis.
Tai kas, kad aš tapau brandesnis –
Prablaivė kraują man širdy.

Jis man į langą pabarbeno
Šermukšnio kekėm raudonom,
Kad pasitikčiau draugo seno
Dienas su skambančiom dainom,

Kur apdainuotas rūko kelias,
Kur į gyvenimą lekiu,
Kur naujas meilės daigas kelias,
Kur žvilgsnis tų skaidrių akių...

Ir vėl širdis dabar pilna
To, stimuliuojančiojo raugo.
Ir girdisi skambi daina
Ir jau šalia tu, miela draugė!

Ir man dar liko, ar žinai,
Tavo plaukų stiklinis dūmas
Ir žvilgsnis, mielas amžinai,
Ir drėgnų lūpų tas gardumas!..