Sviestas

Atrodo, viskas kaip sviestu patepta:
Šeima, namai ir stiklinėj laimas,
Truputi romo, truputi cukraus,
Kąsnelis saulėje išmirkytos laimės.
Atrodo, viskas kaip sviestu patepta:
Sukrauk kuprinę, rytoj užmiršim,
Kur atsibundam kiekvieną rytą,
Kur mūsų pėdomis rytas slysta.
Atrodo, viskas kaip sviestu patepta:
VU diplomas užgims ant stalo
Ir piniginėj visai ne vėjai,
Ir telefonas kas dieną skamba.
Ir parkai verkia nuraudę rudeniu,
Kava su tirščiais burnoj nusėda.
Dar mėnesiukas, galėsit aikčioti:
“Bet kaip ji šypsosi, tik pažiūrėkit”.
Atrodo viskas kaip sviestu patepta:
Tik tušas skruostų vagom nubėga
Ir nepaleisčiau, ir neatleisčiau tau,
Bet mano lovoj vienatvė miega.
Kaip šuo į diską mėnulio staugiu,
O kekšė ta aplink kojas raitosi.
Paimkit šautuvą ir nušaukit ją

Tik tušas skruostų vagom nubėga...