Mano langas jau miega
užgeso
raibuliuoja tik šviesos
žibintų
saugo tylą užuolaidos
dulkėse
rodos bijo, kad kas neatimtų
vakarėjimo
žingsnių į snaudulį
susirango
ir klausosi katinas
laukti lengva
kai kvepia rudeniu
kai lietaus šnarėjimas
artimas.