Lopšinė dar negimusiajai

Miegas su vėstančia naktim ateina pas tave kaskart,
Kai senas laikrodis išvargęs muša kartą paskutinį.
Palengva užmerkdamas apsunkusius vokus
Paguldo į nakties patalą aksominį, žvaigždutėm austą.
Ant apsunkusios galvos nuleisdamas tamsos vualį,
Nukelia kaskart užmaršties upe į sapnų pasaulį...

Miegok, sapnuok, brangute, rytoj vėl išauš graži diena
Tekančios saulės spinduliai pažadins iš svajonių karalijos
Miegok, svajok, širdute, rytas negailestingai tau nuplėš vualį
Bet naktis sugrįš, kai senas laikrodis ant sienos išmuš vėl kartą paskutinį…