kitaip

Šiandien esu. Sakė, mano veidas matosi... Aš tikiuosi, nes dabar labai labai to reikia.  Kai pavargstu, išeinu. Sėdžiu šalia minčių ir bandau suprasti, kur link jos suka. Man jos nieko nesako, tarpusavyje šnabždasi. Pasakys, bet vėliau. Dėl to ir išeinu, nes atsibosta laukti. Per tą laiką galiu ilsėtis. Netrugdoma minčių ir įspūdžių, kurie kiekvieną kartą, kai apie juos galvoju, pasikreipia kitaip. Buvo gerai, o paskui galvoju, kad gal ne taip jau ir gerai, paskui pasidaro baisu...
Esu rami... nors mintys verda, kunkuliuoja... Nurims ir aš pareisiu. Išklausyti nuosprendžio.