[/i]trys viename
Kartais reikėtų pažvelgti ir į savo šaknis, nes, kaip sako mano draugas, lietuviška plekšnė niekada neprilygs Tokyo sushi... Go own :)
2008-09-28 23:39[/i]
to to ba tūto
cha! batūto to to, bet
ir taip ir ne xi
Japonų meną, klasikinę poeziją stipriai veikė budizmas. Budizmas, akcentuodamas būties efemeriškumą, tuo pat metu teigė bet kokio daikto ar reiškinio unikalumą, išskirtinumą, akimirkos svarbą. O jau kiek jūs įžvelgiate, užčiuopiate skaitydamas haiku pasaulio laikinumo toniškumo ir kartu būties efemeriškumo kiek užčiuopiate akimirką, tai jau jūsų reikalas.
Girdi jau pusto
prinoko vasara -------- (tai kalba aguonų dėžutės) -- juk negirdi kaip sėja sėklas vėjas, ir girdi, jei girdi aguonų dėžučių barškėjimą - tai akimirka, kurioje - ir vasara ir pavasaris - dabar rudenį, nes žiema... Tą pat akimirką tame ritme, toje melodijoje, gal negirdėjai niekada aguonų barškučių, kaip vėjas šnarena, ne tiek ir ilgai, jos greitai išbyra (reikia laiku surinkti, nes paskui jau jos išbyrėjusios)
-----------------
* * *
Kur dingo mėnuo?
nuskendo lyg varpas
jūros gelmėj
* * *
gili žiema
pasaulis baltas baltas...
stūgauja vėjas
* * *
Pažvelk atidžiau!
Patvory jau pražydo
Žvangučiai melsvi
Bašio Macuo
* * *
Iš tolybių
Lėtai atplaukia varpai -
pavasario miglos
o jei vietoje groja, jeigu žoduką barška, tai dar geriau. (taip taip, Lugnis jau narkomanė) :DDDD
pirmame yra lyriškai mintis, ir aguonų dėžutės barška - vasara(kas) prinoko.