Draugė

Ir vėl nakties tyla apgaubia mus abi...
Tu vėl šalia, ir vėl tyli, tyli,
Po vakaro triukšmingo saldžiai saldžiai
Miegi. Užmerktos akys, švelnios lūpos, kūnas
Vėl trokšta nebylios aistros
Ir meilės mudviejų švelnios,
Gal kitokios, kitaip suprantamos, tyros...
Vėl bučiniai pažadina tave,
Tu atsakai savaisiais....
Lyg nebenori, lyg stumi, blaškaisi,
Bet pasiduodi geismui netikram,
Man dovanoji tai, ką saugojai tik jam...
Ir vėl mes sūkury švelnių kvapų ir skonių...
Liečiu tave, ištroškusią glamonių,
Alsavimo palaimingo klausau,
Ir vėl šią naktį dovanoju tau save... Kodėl? ...
Kodėl taip virpa kūnas nuodėmigas?
Tavų glamonių šaukiasi aistringai?
Kodėl taip trokšta meilės uždraustos?
Tokios trapios, trumpos ir netikros.....