remember special needs

Dar negimusio ryto vienatvė. Ji visai šalia. Aplinkui tiek daug muzikos ir šviesų, tiek daug judesio, o ji skendi cigarečių dūmuose ir stebi mane žudikišku žvilgsniu. Pasiklystu tarp draugų ir tų, kurie tik jais apsimeta. Laukiu kitos dienos, žinodama, kad ji nieko naujo neatneš: tas pats nežinojimas ir žinojimo laukimas, kuris kaskart vis labiau tolsta. Aš nerandu nė vieno kelio į tavo širdį. Nežinau, gal ten užrakinta. Rodos, kelio ženklai vietoj, net tie kuriuos bandėm išvartyti, ir sunkumų nebijau, bet, siena, siena, siena, daužai galvą į ją ir likimą keiki. Nerandu tiesaus kelio, o nuo vaikščiojimo ratais taip pykina... Neatėjusios žiemos vienatvė, kai ją varo lauk: nors nei sniego, nei šalčio... O jos vis tiek niekam nereikia. Tiksi ir tiksi laikrodžiai, kaip kokioj laikrodžių parduotuvėj: visi rodo skirtingą laiką. Nežinau kurio klausyti, kuriuo pasikliauti. Prisigalvoja žmonės iliuzijų, aš žinau, kad būtų ką mylėti. Bet juk mūsų šešėliai tokie gražūs... Bespalvės apgavystės. Niekam neįdomu ko tu lauki, kodėl iš vis dar drįsti kažko laukti, kodėl negeri kai įpila, o be progos nepareini namo... Nesidomi mano vienatvė nei šiandieniniais pietumis, ne ar iš vis dar sugebu valgyti... Ratas po rato per lyjantį miestą į dangų... Norėčiau. Negaliu gyventi savo niujorkinej dykumoj, bet negaliu ir išvažiuoti. Realizmas be poezijos. Angelai be batų. Priklausomybės ir beprotybės. Rėkia rėkia rėkia.... Visi žino, ko man reikia, tik aš nežinau. Norėčiau suprasti, bet mąstyti nemoku. Vaniliniai ledai pasibaigė, o meilės šiandien pamiršo užvežti... Degradacija ir demoralizacija. Stiklinės dugnas ir patekanti saulė. Neurotikai ir idiotai. Draugai mano, sielos broliai lunatikai... Kai kas palieka nerakintas duris, kiti šiaip negesina šviesos. Ir dainuoja per naktį. Apie lietų. Apie ilgesį to, ko dar niekada nebuvo. Skrisim, žinau kad galim. Į saulėtą Paryžių. Laukia Les Champs Elysees ir Monmartras. Kava, konjakas ir blondinės. Juokiasi mano vienatvė. Velniop ją! Netikiu žmonėmis, kurie skundžiasi gyvenimu, jo net nepabandę. Bet nerandu kelio ir į tavo tikėjimą, nežinau, kur pamečiau koordinates, kuriuose vektoriuose ar metaforose? Kuriame kvailo pasaulio kampe? From Trinidad to Tobago. Up and down Kilimanjaro. Up and down. Do bemolis, o fa neturi diezo. Taip? Skauda pirštus nuo kurčnebylių kalbos, o ausis nuo tylėjimo. Aš atiduodu savo kraują ir kepenis. O niekam neįdomu, kad aš išsiaiškinau, jog ne Hitller sukėlė Antrąjį Pasaulinį... Whatever. My minds must be free. Must be FREE.