Praėjusią naktį patirtas košmaras atsispindintis veide

Žvelgiu į veidrodį ir matau merginą.
Jos mimika neišduoda jokių jausmų, išskyrus baimę.
Griaustinio baimę, kuri ją lydi visą gyvenimą.
Neaplenkė ir šiąnakt, kai žiežirbos nepaliaujamai raižė dangų.
Ir nors akys buvo užmerktos, o užuolaidos užtrauktos,
Ji visvien matė tą bauginančią šviesą,
Kuri atsispindėjo ant baltų kambario sienų.
Siaubingas garsas pasiekė jos ausų bugnelius.
Ir net užspaudusi ausis pirštų galiukais,
Ji girdėjo, kaip pyksta įsisiautėjęs dangus.
Ji negalėjo užmigti, ją pylė šaltas prakaitas, gulint po stora,
Dar nuo žiemos likusia kaldra,
Kuri buvo jai, kaip šydas,
Saugantis nuo nuolatos persekiojančių baimių.