Nunešė panardino gamtos rankom apsivijo.
Eilės vaizdingos, skamba metaforos, ypač trečias stulpelis patiko, jo sąskambiai ir minties atskleidimas palaipsniui. O pavadinimas mane sukausto, vos vos atitrunki, vos vos atsikvepi ir vėl į savo garuojančią karalystę nutremia.
Eilius šaunus. :)
nu o be to juodo šlapio asfalto ir nepajusi, nepavažiuosi, neįtikš, geltonas geltonas sulijusio pilko rudens nuvasarojęs lapas - nuvasarojusio beržo. Tik ant asfalto šlapio, mašina, ir lapas saulė - vasara už nugaros, jau pravaziavom, pėdas smėlyje palikome pakrantėj ajarui. :)
dėkui.
Visumoj - neypatingai. Ir pavadinimas tartum neturi logiškos prasmės šalia jūsų eiliaus. Patiko pati paskutinė eilutė, tokia vaizdinga pasirodė - ištiškusio lapo mašinos stikle, o juk taip būna būna, tik paskutinėj eilutėj ši bei tą pajutau.
tu nuraminai bet nedaug.zuvyte bijo asfalto nes ant jo ateina zmonės ir jie ateina visur.zuvyte uzsimirsta ir atsisėda į masiną bet prisimena kad tu zmogus ir labai issigąsta ir dauzosi į langus isleisk
gal zuvytė mėgsta vaziuoti masina lietus uz stiklo,
ir tik geltonas lapas tykst kaip saule ant priekinio stiklo, valytuvai neuzkabina, sviecia jis sau ir viską pasakoja apie vasarą ajarų kvapą ir atvėsusio smėlio krantinėje basakojį kai debesai kaip laivai plaukė plaukė - nepaskendo, gervės isskridę ir tuoj Assia ateis, papasakos ką nors.
masinoj kaip akvariume, tik vanduo is kitos pusės, bet nu tai kas zuvyte, tu nebijok... vistiek visi privaziuojam ten pat... zuvyte zuikeli eiks į masiną ir vaizduokis akvariume, vaziuojam.
dėkui skaitytojau, Užsispyrusi_bet nesutramdyta;
o dabar aš irgi suabejojau, gal gęstančIĄ gaisą, bet vis tik gaisas vyriška giminė. o pasakyti norėjosi gaisą, (gaisrą net kažkaip nelogiška, smėlio pakrantė skraite neatneš gaisro, o gaisą neša, ir ajero kvapą ir tave (bet ką) kas pakrantėje nusidažius saulei vakarinį dangų jau gęstantį. Gaisas-pašvaistė (vyriškos giminės žodis). šį vertinčiau 2. jei įdomu. dėkui. :)