„Scena: Lipi žemyn“

Kiekvieno istorija įdomi ir kiekviena verta dėmesio. Vieni nori pasigriebti visą dėmesį, o kiti tik beviltiškai mosteli ranka ir leidžiasi nuvedami nuo scenos. O kas atsitinka jei tu esi vienas pats? Nuėjimas nuo scenos ir tapimas niekuo argi tai ne skausmo viršūnė?
xxx
Tu ant scenos pakraščio. Stebi mažus laiptelius, kuriuos tuoj palies tavo pėdos. Girdi vėl šūksnį, įsakimą; „Lipk“. Jauti kaip įaudrintos žiūrovų akys kiaurai smelkia tave. „Lipk“. Jauti kaip gražios koketės lūpos, nublizgintos raudonais dažais, susiraukia. „Lipk“. Jauti kaip nuo plikio kaktos nurieda vienišas prakaito lašas. „Lipk“. Jauti, kaip mažas vaikas įsikimba tvirčiau į šiltą motinos ranką, nesuprasdamas, kas įvyksta. Tu aklas. Tamsa tave godžiai pasitinka. „Lipk“.
Ir tu eini žemyn. Maži, siauri ir vos keli laiptukai. Už nugaros glūdi šviesa. Kuri tave traukia, kaip savižudį bedugnė. Bet tu turi lipti žemyn. Tamsa tau moja ranką. Tu lipi. Jauti kaip tau kojos dreba. Kairė paseka dešinę. Vienas laiptelis jau įveiktas.
Tu nori apsisukti ir vėl lėkti atgal į šviesą. Tu nori būti matomas, suprastas. Šaukti dar ne laikas, aš vis dar noriu būti ten. Tačiau kulnas vėl triokšteli į nuskurdusią medieną. Tiek metų gulėjusią, tiek pėdų mačiusią. Kairė paseka dešinę. Antras laiptelis įveiktas. 
Šviesa už nugaros, o tamsa priašakį. Tik keturi laiptai ir tu jau būsi apačioje. Bet jautiesi, kaip Sizifas kuris turėtų bėgti palei riedantį akmenį. Bet jis tiesiog žiūri kaip jis grakščiai rieda žemyn. Numušdamas mažesnius akmenis ir ataidėdamas per ausų būgnelius tiesiai į smegenų reives. Kairė paseka dešinę. Trečias laiptelis įveiktas.
Tu jau beveik apačioje. Tavo šansas sužibėti prabėgo. Ir tu suvoki koks vienišastu esi. Tačiau negali staugti iš įsiučio ar skausno. Jie vis dar stebi tave. Tamsoje susigūžusios akys įsmeigtos į akiduobes stebi tave. Tu vis dar jų nematai, bet jauti, kaip kad esi jų regos lauke. Žiūrovai ištroškę kritimo skausmo, praradimo ir netekties syvų. Jie lauke kol ašaros tau nutekės per skruostus. O tu turi susivaldyti. Žengti dar vieną žingsnį. Toliau nuo akinančios šviesos. Giliau į gūdžią tamsą. Tapti vienu iš jų. Tamsa ir tik akimis stebinčiomis kitų kritimą. Kairė paseka dešinę. Ir tu jau čia. Vienas iš mūsų. Mes laukėmia tavęs.