Kalbėti

Sąmonės užutekiuose paskendusios mintys
prasiveržia pro surakintas tavo žiotis
Tu be gailesčio plėšai tylą
Aš geriu tavo garsą į save
(iš)mintim apsitaškom
Atsikvepiam. Ir vėl
siurbiam likučius prasmės,
žodžių ribotumo begėdiškai sudarkytos,
o aplink daugtaškių jūros tyvuliuoja
savy gramzdindamos.
Ir tat vadinasi kalbėti(s)