svytintiems vidumi________III 2008 08 04

2008 08 04

Raustantis dangus
Nuo tavo norų nešvankių,
Padėjo man lėtai atrast save.
Spindulių gniaužtuose,
Kurie žvaigždėm pakvipo
Vertė nežiūrėt atgal,
Tiktai pirmyn.
Ir nebijoti pasiklyst tamsioj nakty.

Jaučiau už šalčio rūbo alsavo
Tirpstantis per ilgą laiką susikaupęs
Nerimas aštrus.
Jis neregėtai atkaklus ir
Skatinantis pavirsti pieva
Plytinčia dangaus skliaute.
Kur tarp miškų pabirę
Ganosi sukaitę lietūs
Pirmos nakties,
Kurią gyvenome drauge...

Plintančio laiko grotose,
Kur plakas švarutė naktis
Ant ištirpusių miego verpetų
Susiklosto pasaulis darniai .
Kai supranti turįs nelengvą naštą –
Trumputę naktį, kupiną šviesos giliai.
Tau padeda atmerkt akis meilingi,
Rytiniai saulės spinduliai
Bei tyros mintys,
Kurių nesuvaldys net akys
Paskendusios giliam miege.

Trumpas prieglobstis šiąnakt virto namais
Tavo pasauliu, kai snaudei akis suspaudus...
Laukiau kol atsimerksi,
Bet pabudau, radau už sapną daug daugiau
Trumpas akimirkas lietaus,
Gilumą jausmo nemaraus.
Ir lūpas,
Kurios prisidengė – nuogumu.


Noriu niekada nepamiršti, kai švytėjau.