Šilinių varnas

Senas varnas pakėlė sparnus ir:
Šva! šva! šva!..
Krankteli kartą. Ir kitą:
- Skrendu!
Šva! šva! šva! - viršum girios Gudų,
Šva! šva! šva! - virš Čepkelių,
Šva! šva! šva! - per visus Šilinius
Lig Merkinės, lig Liškiavos.

Skrendu!..

Bent du amžiai jo akyse -
Ir skristi senoliui nelengva,
Bet negi sapnuodamas lauksi mirties,
Kai mergos šilinių,
Kasas pušele pasipuošusios,
Dievas žino ką daro - nedaro:
Vienos eina - vienur,
Kitos eina - kitur,
Bet išeit iš Šilinių negali.

Šva! šva! šva! - moja varnas sparnais...
- Ėgi, mergos,
Nebūkit padykusios.
Dievas duoda jums proto
Panešioti pušelę gražiai,
O, deja, laikas toks -
Pavojinga ją kelti aukštai,
Kad į šerdį gražuolės
Kirviu neįsmogtų
Ir nereiktų nubristi per dykumas...

O poezija irgi te tyli -
Jeigu ji tik gėlytes palaistyti moka.
Čia - Šiliniai.
Ligšiol iš miškų neišėję jų vyrai -
Kažkur po žeme,
Prie pušelės šaknų,
Duoną raiko,
Tvarsto žaizdas -
Nei gyvent, nei numirti nemoka.

Šva! šva! šva! - skrenda varnas,
Šva! šva! šva! - ocho! Ilgai pagyventa!
Atmintis nepasiekia pradžios -
Bet prisimena ji Bonapartą,
Einantį linkui Maskvos...

Bent du amžiai jo akyse
Ir skristi nelengva.
O pušele, priimki senolį savo šakose,
O Šiliniai, priimkite protą senolio...