Gal bus lemta

Gal širdžiai lemta bus išsaugot
Jos šiltų rankų ir pečių
Beveik atbaidantį jautrumą
Ir žvilgsnį apmaudo kirčiu,
Jos kūno linijų tų dainą
Ir ilgo kaklo išdidumą

Ne, pirmą kart susitikime
Aš pajutau nebylią baimę
Ir mintys pačios susipynė...
Bet širdžiai lengva bus išsaugot!..

Pati užuolaidą užtrauks
Nereikalingą mažint šviesą.
Pati žvaigžde spindės ir lauks,
Kada į glėbį ją pakviesiu.

Ir nežiūrėt, tylėti – jėgų nėr!..
Jau net užverda kraujas mano...
Ant jos krūtinės vėl ir vėl
Švytuoja meilės talismanas...
O akyse – linksma ugnis.
Jinai visa – pavasaris!..