Atsiprašau, kad myliu

Kartųjį mėtų skonį
Vis dar jaučiu mintimis...
Kryptį ranka parodei,
Eisime pėsčiomis.

Baigias takelis mano,
Kur sutema, glūduma.
Audros virš Okeano -
Skrisiu tenai viena.

Delną delne suspaudei.
Nors tai miražas - tikiu.
Žinau, kad vistiek nesuprasi
Mano naivių minčių.

Jau paskutinį kartą
Šypseną tavo regiu.
Neatsisveikink, nereikia.
Atsiprašau, kad myliu.