Čiurlioniui

Delnais apglėbę pasaulį karaliai,
Su šypsena žvelgia iš debesų.
- Kokie gi tie žmonės bevaliai,
net medžio išsaugot negali, -
tarė vienas iš jų.

Žaibai nutvieskė dangų,
Aptemo visų akyse,
Karaliai ištiesė ranką,
Bet aptemo ir  širdyse.

Nurimo, nutilo, nušvito,
tik pėdsakai liko take.
Žmogaus daugiau nebeliko,
tik medis toli laukuose.

Delnais apglėbę pasaulį karaliai,
Su nerimu žvelgia iš debesų.
- Koks keistas visgi pasaulis,
baisu su žmonėm,
bet bloga be jų.