Ir vėl jaunas dienas menu,
Jėgų perteklių, minčių srautą.
Nebuvo laimės? Gal dar bus!..
Kas žino, kur jinai sukrauta...
Pavojai tykoja visur,
Bet jeigu sveikas liktum, būtum,
Gal ją surastum dar kažkur
Ir patikėtum į stebuklą.
O gal suprastum, kad visai
Tos laimės tau ir nereikėjo.
Svajonėm gyvenai tiktai,
Tiek, kiek likimas atseikėjo.
O gal tiesiog net per kraštus
Laimės perpildyta taurė?
Tik viskas jau ne tavo bus
Ir viską jau palikt reikės...
Ir tik su blankia šypsena
Prisimeni jaunystę savo,
Kur tik svajonėm gyvenai. –
Tik tokia buvo laimė tavo...
Ir vėl jaunas dienas menu,
Bet jau jomis negyvenu!..