"Nesiartinkit prie prūdo !"- dažnai kartodavo močiutė, mums vos tik sugrįžus į vasaros stovyklą pavadinimu "KAIMAS" :). O tų "mūsų" buvo visai nemažai: aš, Kasparas, Saulius, Barbora, Milda, mažoji Miglė ir Pauliukas. Štai tokia nenuilstanti ir išradinga kompanija kiekvienais metais ištisą birželio mėnesį braidydavo Beduonės sodus ir pievas.
Kiekvienas rytas, kaip ir šis, prasidėdavo gana įprastai. Miglė su Pauliuku nubusdavo pirmiausia (maži vaikai paprastai ilgai nemiega) ir bėgdavo žadinti likusiųjų, tyliai į ausį kuždėdami, kad jau rytas. (Jokios močiutės pastangos leisti mums ilgiau pasnaust, negalėdavo juodviejų sulaikyti...) tad norom nenorom visi praplėšdavom akis, vienmarškiai išbėgdavom po mėlynuoju dangum pasveikinti ryto saulės ir kits kito. Keli vandens lašai ir akys jau mitriai laksto įvairiausių valgių nukrautu pusryčių stalu. Prikimšę pilvus ką tik močiutės iš krosnies ištrauktom garuojančiom bandelėm, užgerdami šviežiu pienu (kurio negailėdavo senoji Dėmelė - mūsų mylimiausioji karvutė), stipriai supynusios dvi kaseles užnugary ir pasipuošusios balto lino suknytėm, bei vos tik perbraukę šepečiu savo garbanas ir kas kaip apsitaisę berniūkščiai, susibėgdavom i kiemą aptarti "Didžiųjų dienos planų" (Šiandieną neišimtis)
Aš, Kasparas, Saulius ir Barbora padėsim seneliui kopinėti medų, vėliau apsilankysim kaimo "EuroOpoje" - Daržinėje :), dienos pabaigoje nusprendėm paerzinti kaimiečius, bei slapčia išsimaudyti uždrautajam prūde. O Mildai nesukdami sau galvos ir netgi su didžiausiu malonumu užkorėm saugoti mažylius ir visą dieną žaisti jų nuobožiais žaisliukais. Taip jau buvo seniai, nuo tada, kai užgimė mažyliai. Mildos nuomonės nieks neklausė, nes mes visada būdavom teisūs ...
Dar viena stebuklinga diena ruošėsi tirpti paskutiniuose saulės spinduliuose, tačiau su pasididžiavimu žvelgėm į prikopinėto medaus kibirus, net mūsų plaukai, blakstienos, lūpos, ausys buvo apsunkusios nuo to saldaus nektaro. Visi meduoti nuo galvos iki kojų, kone ištisas dvi valandas skrajojom greitkely - "Stogas -šienas", žaidėm slėpynių, ką tik išdžiųvusiose šieno kupetose ir buvo nelyginant gera krykščiant iš džiaugsmo nustumti kits kitą nuo stogo krašto ir po sekundelės išgirst duslų BUMT! (Milda stumdė mašinėles ir dailiai sodino lėlytes prie pietų stalo). Aplipę šiaudais, kaip kokios gyvos kaliausės, nuskubėjom šiurpinti kaimynų - lakstydavom ir klykaudavom nesavais balsais, kol kas nors neapsikentęs išlysdavo apramint, tada sustingdavom, žmogus prieidavo arčiau pažiūrėt, kas čia tokie, o mes iš visų plaučių klykdavom į ausį, arba paprasčiausiai nusekdavom vorele pakeleivius ir alpėdavom iš juoko. (Milda statė smėlio pilį princesei ir konstravo kaladėlių garažą gražiausiai Pauliuko mašinėlei). Susiėmę už pilvų, kad nesprogtų iš to smarkaus kvatojimo, pasukom savo beribio sodo pusėn, už kurio, užžiebtais langais, rūkstančiu kaminu ir atvirom durim, mūsų laukė šimtametis namas. Jau buvo beveik sutemę, kai tipenom pro namą prūdo link dairydamiesi, ar kas nežklups bedarant dar vieną šunybę. (Mažyliai saldžiai parpė šiltai apklostyti ir užliūliuoti švelnaus Mildos balso). Kieme buvo tyku. Namuose irgi nesimatė gyvybės. Uždegti žiburiai, kraštelis geltonosios staltiesės švietė pro atlapas duris, bet močiutės viduje nepastebėjom. Hmm... Dar geriau! Dabar tikrai saugiai pasieksim prūdą!
Vikriai nubindzenom žolynu, oras buvo tiesiog persisunkęs išvalytų avilių medaus kvapo ir vis dar nerimstančių bičių debesėlių duzgesio. Priėję senąją liepą sustojom kaip įbesti. Žaisliukai buvo sugadinti - Gražusis pilies bokštas sutrupintas į daugybę mažų smiltelių, kaladėlės išsibarsčiusios po visą žaidimų aikštelę, o lėlės su savo pietų servizu gulėjo aukštielninkos... Prie pat prūdo kniūpščia raudojo močiutė, senelis stovėjo greta jos be žado, paleidęs iš rankų atsineštus kibirus. Žvilgterėjus į prūdą tematėm baltuojančią lino suknytę ir dvi stirpiai supintas kasytes plūduriuojančias virš vandens ...
Nei kitais, nei dar kitais metais į kaimą jau nieks nebeatvažiavo. Tik tamsiausiam gryčios kampe sumesti keli žaisliukai pirminė kadaise krykštavusius vaikus...