Ši vasara
kvepia lietum
pažadina
keistą ilgesį
rūko siūlais nutįsta
virš pievų šnarėjimo
katinėlio ūsai ilgi
vakare mano kojas paliečia
šilto pieno dvasia
baltus dobilus tyliai kramsnoja
kur dėti liūdesį savo
nebežinau
nuvarvėjo liepa medum
nesuspėjau išgirsti
bičių maldos
ši vasara
man per trumpa.