Vasara kaime

Nusipirkom sodybą kaime
trobos stogą žaliai nudažėm
nesitvėrėm per naktį laime
pasaulėlis jaukus toks mažas.

Visas kiemas saulės nušviestas
mūs ramybę gal saugo angelas
atsigręžiu veidu į miestą
ir parodau negražų ženklą.

Išeinu rytais į sodelį
pasižiūriu kaip gėlės žydi
ei miesto žmogau draugeli
žinau kad tu man pavydi!

Vakarais garsiai šunys loja
girgžda seno šulinio svirtis
o ant stogo žirgelis moja
iš tos laimės galėčiau numirti.

Gluosnio šakos į upę nusvirę
aplink  ramuma ūkanota
šaukiu garsiai nuėjęs į girią
kad net grybai virsta iš koto!