Pavirtau tavo lėle

Galbūt tu niekada manęs nebesuprasi,
Nors meilė to ir reikalauja.
Verčiau išmokti būt vienai,
Tačiau yra dalykų, kuriuos aš per maža suvokti.

Esu tikra, tavo širdis juos žino jau dabar,
Ir tu galėtum padėti man užaugti,
Jei tik norėtum...
Mane prisimintum...

Pyktis tau griauna mane greičiau,
Nei sugebu save statyti.
Jis vėl surišo silpnas mano rankas
Ir vėl bejėgiškai mane dusina.

Tu norėtum, kad gyvenčiau teisingai,
Bet tik tu žinai, kas tiesa yra...
Aš - ne...

Nors vis bandau išmokti kontroliuot save,
Bet taip dažnai man labai tavęs reikia.
Ir pyktis vis dar užvaldęs mano kūną,
Bet kol aš kovoju, galiu mylėti...
Ir noriu...
Laukti tavęs...