Kefyre – skanus esi be galo!
Užpildai man vidurius naudinga mikrofauna,
Vėsūs ir kvapnūs syvai tavieji
Mano sielą neramią skalauja...
Kefyre – ką be tavęs aš daryčiau?
Ką gerčiau kuomet troškulys taip kankina?
Lyg balzamas mano skrandžiui ir žarnom,
Kefyras (tik jis!) mane nuramina...
Kefyre – pilu aš tave į stiklinę
Ir žaviuosi balta srovele iš butelkos -
Tobulo tirštumo kefyras pasitaikė,
Tiek mažai iki tobulos laimės tereikia.