Suteik stiprybės ir vilties
Suklupus kryžkelėj pakilt iš nevilties
Pažvelgt į skaistų ryto dangų
Į saulę ir ten sukantį ratus paukštį brangų.
Jis suka sau ratus viršum galvos,
O kas jo skrydį pakartos?
Mana mintis: tyli širdies malda,
Keliauja ten, kur gėris, kur tyla.
Ir skrieja tyloje tyli širdies malda.
O paukščio skrydžio nuostabaus,
Nepakartos žmogus jis be sparnų.
Tik mintimis su paukščiu lenktynių eit galiu,
O kur mintis ten ir ramybė ir tyla
Ten vaikšto gėris ir mana malda...
Tik pas tave Valdove einu, skrendu,
Nors aš besparnis, mažas žemės kurmis dar esu...


gintvainyte




