Nebegaliu tylėt,
Kai lietus plauna man veidą.
Nebegaliu žiūrėt,
Kai skausmas sukausto, kaip beprotę.
Nebegaliu judėt,
Kai vėjas skrodžia man kūną.
Sustoju. Užsimerkiu. Rėkiu.
Nebeverksiu, nes akys uždžiuvo.
Nebučiuosiu su lūpom sausom.
Mano rankos kaleiman pakliuvo.
Pasiilgsiu, liūdėsiu žiemom.
Žinau, pasakiau, kad neverksiu,
Bet kaukė ištirpo šviesoj.
Minios rankų maldavo ir smerkė,
Ir aš užsimerkus kritau...
... daugiau nebepakylau...