nė motinos nė tėvo nė brolio
neregėt tankių rudens pranašų
sustingo akys lūkuriuojančios
krantų ir netikrų kitimų.
nė motinos nė tėvo nė brolio
pavargo namiškių fotografijos
būti akim varstomos aptarinėjamos
svetimėjančių rankų tąsomos
nė motinos nė tėvo nė brolio.
nė pernykščių obuolių nokulio
nė obelų lapų šlamėjimo
jokio jausmo jokios nuotaikos
jokių išpažinimų ar sielų sopulio
jokios liepų žiedynų pilnaties
be ironijos - nieko.