Šįryt parašei man laišką;
Laišką, ant ledinės snaigės sparnų.
Šįryt pasakei man labas;
Labas, kurio sulaukt negaliu.
Atsakiau aš į tavo laišką
Purpuriniu saulės blyksniu
Ir ištirpo mūsų svajos
Su mėnulio spinduliu melsvu.
Klajos mūsų sielos laivai
Tokie vieniši beribėje jūroj
Ir kai kalnai atsisveikins su saule
Mes krantą rasime vieną.
Susitiks vėlei mūsų sielos;
Nebebus jos jau vienos
Ir nuo šiolei uždegtą mūs aistrą
Nebeužgesins jau niekas.