Nereikia

Verkia mano siela raudonai,
Prisipildė tautė sklidinai.
Liūdnos mano mintys, liūdni sapnai,
Viskas nusidažė juodai.

Dulkė buvau - dulke ir mirsiu,
Tik, kažink kada mirtelė pasibels.
O manyje vis lyja ir lis ilgai,
Nėra saulės tenai.

Viskas, išeinu, tikrai.
Nežinia, kur eisiu, bet einu.
Nereikia, patraukit į šalį rankas!,
Aš pati! Ir eisiu, kur akys nuves...