Katė saulėlydį stebėjo...

Kaip vystantis augalas,
Leidžiantis savo lapus,
Leisis mėnulis į žemę,
Kol saulė uždus.

Tamsi ta šviesa
Pro medžių šakas,
Kai teka smaragdas
Į plačiąsias marias.

Sublizga vanduo,
Žuvėdros sukrykščia,
Netoliese sėdėjus katė
Suranda lapą pernykštį.

Sužiursta dangun -
Štai jau mėnulis.
Kas bedaryt -
Namo eina gultis.