Ir vėl pūga.
Pūkus nuo topolių jau neša.
Aš pakeliu akis nuo knygos.
Į kitą pasaką staiga
Mano vaizduotė mane neša!..
Pamirštos visos dienos, naktys,
Į širdį plūsteli net kraujas,
Kai žybtelėjo perlų dantys.
O balsas šaukia jau iš naujo:
- Gyvybės,
Tik gyvybės kaina
Tu užmokėsi man už meilę!..