Skausmu apsimetusi
Beldžiasi siela
Į šonkaulius, inkstus
Į kaulus, plaučius
Dusindama kūno
ląstelę kiekvieną
Sugriauna svajones
Suplėšo sapnus...
Jos geismas rakintas
Už mūrinių sienų
Vienutės tamsoj
Palikau ją pranykt...
Ten nuodėmes prausia
Tyla jai ten gieda...
Tik man ta beprotė
Neleidžia užmigt...
Žinau ko jai reikia
Ko nori begėdė
Kankindama smegenis,
Kūna manus
Ji trokšta pajusti
Kaip venose bėga
Tartum saldus vynas
Tas jausmas svaigus...
Save ji parduotų
Už pora skatikų
Pigiai atsiduotų net
Skausmo kančiom
Kad tik gautų dozę
Kurią aš palikus
Toli užrakintą
Devyniom spynom...
2007. 06. 22