Tarp sienų, medžių,
Tarp žmonių
Dar gyvenu.
Gal reikalingas, o gal- ne.
Bet man nepaprastai svarbu
Save suvokti tarp savų,
Tarp tų, kuriais, kaip sakom,
SAVAS
kraujas
teka.
Ir jeigu kas sakytų,
Kad neliko jo,
Nebent tik tiek mažai,
Kad net kalbėt neverta -
Atleisk man, Viešpatie,
Neleisk manyt, kaip Tau geriau...
Aš savą kraują savyje laikau
Nemirštantį –
Jis teka.