Sūrios ašaros ir juodas tušas
Raižo piešinį ant veido.
Visas gyvenimas ir jokios meilės
Palaikiusios norą gyventi...
Neliko nieko, tik tuštuma
Negailestingai zvimbė ausyse...
Manęs Tu nemylėjai,
Dėl to iširo draugystė šita...
Juodos akys, jau nebežydros,
Skaudžiai verkė visą naktį...
Aš beprotiškai Tave myliu, mažyti,
Tik gaila, kad Tu manęs - ne...
Išvažiuosiu aš ir nebegrįšiu,
Nebematau esmės likti čia.
Širdis verkia sudaužyta -
Tu manęs nemylėjai niekada!