Čia saulė daug šiltesnė,
Lietus toks nebaisus.
Kalba ši daug mielesnė,
Už tūkstančius kitų.
Seni čia medžiai ošia,
Jiems vėtra nebaisi.
Ir Nemunas, senolis
Banguoja pamary.
Čia gėlės tokios kvapnios,
Rasa tokia gaivi.
Čia žmonės visi gražūs,
Jauni visi širdį.
Tad saugokim ir gerbkim,
Mylėkim ją ir skelbkim,
Mus gražią, gimtą šalį,
LIETUVA vardu.
matau šešiametę mergaitę su bantais kasytėse, laikančia sijonuko kraštus kumštukuose ir susijaudinusiu balsiuku deklamuojančią.
čia neturėjau omeny kaip teigiamo dalyko.
kai gyweni ne Tėvynėje - tikrai tikrai apima tokie jausmai. pačiai kartais norisi šaukti apie tai, bet ką čia - tik prajuokinsi. ir nžn, ar teisingas tas juokas, ar - ne. Bet juk... yra apie tai rašęs maronis, Kudirka ir kt. iškilūs žmonės, ir kam kartotis jų žodžiais lyg savais.. mhm. nesupras žmonės, nesupras.
tokie jausmai - gražu. Bet čia apie juos reikia kitais/Kitokiais žodžiais...
Širdy, o ne širdį. Širdį, vadinasi, ką (galininkas), o ne kur (vietininkas). Ir ne mus, o mūs arba mūsų, manding. Šiaip patriotizmas gal ir gerai, bet man norėtųs jo įdomesnio, jei jau rašot eiles, nes Maironis ir kt.jau kadais po žeme. Tikrai. Pateikit įdomiau.
Jo, išdidžiuotų (padidintų) savo įrankį ir pakviestų pokaičio po .... sutana. Čia tamsa, o čia šviesa. Čia virgo intacta (įdomu ar ats.pėjau), čia visa moteris.