Išmėtytas esu
Kaip iš kulkosvaidžio barstytos kulkos.
Surinkt į vienetą jau, regis, neišeis...
Žiupsnelis – ten, prie Dievo,
Prie giesmių šventų.
Kitas su velniu
Lošia kortomis
Ir paskalauja
gerklę
degtine.
Išmėtytas.
Manęs visur po lašą, po minutę.
Antai, į Grįžulo Ratus įkritęs,
Dainuoju sau, gyvenančiam minty.
Poezijoje klūpau prie altoriaus
Ir meilės patale iliuzijom žavus.
Man gera, kad karys,
Kad vėliavas su pergalėm keliu.
Džiaugiuosi, kad ir mano mokiniai
Su manimi po kosmosą paskraido.
O va - šiandieną
Atsitiko taip:
Po psichiatrinę dairaus.
Nejau balti jos žmonės mano,
Kad jie mane į vienetą suglaus?
Išmėtytas esu.
Kaip iš kulkosvaidžio pasėtos kulkos.
JŪS esat didelis VIENETAS,kokių reta!
Daugelis galim tik pavydėti JUMS žodinio
meno,lyriško paprastumo,ramaus emocialumo
ir t.t. ir t.t.
Tvirtybės Jums,mielasis!
gražus išties.
man kliuvo, tiesą sakant, keli įvaizdžiai. ta psichiatrinė kažkaip neįsipaišė ir tie grįžulo ratai. galbūt logiškiau būtų, jei įkritęs į samtį grįžulo ratų ar panašiai.
Man gera, kad karys, Kad vėliavas su pergalėm keliu. Džiaugiuosi, kad ir mano mokiniai - čia nepatiko trys iš eilės kad.
3.