Rašyk
Eilės (79333)
Fantastika (2350)
Esė (1606)
Proza (11103)
Vaikams (2739)
Slam (86)
English (1206)
Po polsku (379)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 14 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Gyvenimas - tai keistas dalykas: vieną akimirką jautiesi tarsi skrajodama padebesiais, o kitą - pragaro liepsnos jau degina tavo sielą. Keista yra tai, jog laimingos akimirkos prabėga taip greitai tarsi smėlis, palikdamos tik žinojimą, kad kažkada tai jautei. Tačiau agonijos kupinos minutės užtrunka, prailgsta ir palieka žymes sieloj visam gyvenimui. Kodėl taip yra?
Kiekviena diena - tai simbolinė kova. Žmogaus viduje vykstakova tarp jame slypinčiu angelių ir demonų, ir tik jo vieno apsisprendimas gali nulemti, kurie iš jų tą kovą laimės. Mes kartais net patys nesuvokiame, kai pergalę padovanojame ne tai pusej, kuriai norėjome. Leisdami prasiveršti jausmams, kuriuos geriau būtų paslėpti, atstumemia žmones, be kurių negalime suvokti savo gyvenimo kelio. Vienas ar kitas nelaiku pasakytas žodis gali sugriauti ilgai brandintą ir tausotą draugystę. O vėliau ją labai sunku susigrąžinti... Dažnai tai net neįmanoma. Vėliau mąstai: „ Kodėl aš taip padariau? “ Bet, kaip sakoma, kas padaryta, to nebepakeisi, laiko neatsuksi, o žodžių neištrinsi. Ką gi, tenka su tuo susitaikyti ir gyventi toliau.
Tuomet lieka pamirštos geros akimirkos, praleistos su tais žmonėmis. Net keista, kaip greitai žmogus gali išsižadėti to, kas jam buvo taip svarb u ir gera. Gerų akimirkų gyvenime yra tiek pat kiek ir sunkių. tačiau žmogus linkęs nesudvejodamas jų atsisakyti, kad paliktų save skausmo glėbyje.
Tokia jau yra žmogaus prigimtis. Tačiau aš manau, jog verta įvertinti, tai ką turime, kol viso šito nepraradome. Daug kartų esu praradus sau brangius žmonės dėl įvairių dal;ykų, todėl tuos žmones, kuriuos šalia turiu dabar vertinu ir net neketinu jų paleisti tiesiog taip. žinau padariau aš daug klaidų, tačiau kiekvienas žmogus juk turi teisę į antrą šansą. tikiuosi juo man leis pasinaudot. Juk tada, kai klydo jie, aš sugebėjau atleisti. Tačiau likusi pagieža padarė savo. Šįkart aš pasistengsiu viską išsiaiškint, kad neliktų nė trupučio abejonės. Galiausiai, juk aš vis dar tikiu vėjo atnešaqma laiminga pasakos pabaiga...
2008-06-30 13:04
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 5 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-08-01 18:23
EyesTrueDe_Lies
Gyvenimas - tai keistas dalykas:

nerasyk taip, blogas tonas, ieskok savo kalbos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-07-03 10:07
nykstanti
nesupratau tikslo, kam tai rašyta buvo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-07-01 20:18
Paštetas
Kodėl tu tai padarei? kodėl parašei tą nesąmonę?
xD
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-30 22:10
Phurija
nu taip neįdomu...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-30 16:56
Trantsliukatoriuts Agu Kitkits
neik
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-30 16:39
Vilda
nuobodoka.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-06-30 13:39
Lugnis
neperskaičiau ligi pabaigos. ligi vidurio.
pilstymas - t.y. viskas aplamai. ką galiu pasakyti perskaičius tiek kiek perskaičiau, tai
pirmoji pastraipa.  Ji gali būti jau po kažkokio epizodo, po kažkokių svarstymų, kaip grožinis literatūrinis reziumė, o šiaip kaip po pati savaime ji tuščia. (greičiau epilogine - baigiamąja,  po kažko besisiejančio, konkretaus, kad suskambėtų ne aplamai. tie visi "jautiesi vieną akimirką lyg debesyse, kitą lyg pragare. gyvenimas keistas dalykas. - visi tie debesys ir pragarai - jie tik vaizdūs (nuvalkioti įvaizdžiai) aplamai. kad nesuskambėtų aplamai, tokie postringavimai apie gyvenimą - reikia pasakyti kažką svaraus gilaus pilną paradoksų konkretų dalyką, gal siužetu, gal pamąstymais, ir tada lengvu tokiu kalbėjimu aplamai, kad ir nuvalkiotais įvaizdžiais galima juos pateikti jau ne "aplamai"; tai bus dekoratyvinė dalis. o čia baigėsi viena pastraipa aplamai - galvoju, gal ji pradžioje, ir toliau jau prasidės dėstymas konkretesnis, atskleidžiantis žmogų pragaro ugnyse, ir ką tik skridusį debesyse, TAČIAU, sekanti pastraipa vėl "aplamai"; visa tai pilstymas, paviršutiniškas manipuliuojant dekoratyviais įvaizdžiais pilstymas. dabar užmečiau žvilgsnį į pabaigą. gal tai greičiau "Dienoraštis" ne esė. dienoraštis asmeninis ir tiek. [tokia nuomonė apie tekstą.]
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą