Turbūt sutapimas,
Bet prieš susitinkant su uo – gute
Kalbėjau su sena močiute,
Kuri man pasakojo apie braškių kilmę
Ir lysvę patogią, kurioje jos miegojo.
Prisiminiau raudonį ant skruostų...
Palyginau ir supratau
Trumpas blyksnis iki ilgesio.
Juoda suknele ir akim atkakusiom
Gal net iš paties dangaus,
-----------------------------------
Ištiesta švelni rankutė
Padavė maišelį...
Jos jau lauke manęs
Taip... toks pats raudonis.
Išsaugotas...
Verčiantis šypsotis.
Kiekviena braškė turi
Po savo vaivorykštę...
Nenuplagijuotą savitą.
Kartą sumišau boružių lauke
Tokios panašios lietuj lyjant.
Baltais taškeliais it musmirės.
Nuodinga ant rankos vesti pasivaikščioti
Atkakusias iš dausų.
Lis...
Ir po vaivorykštę pasklis tas pats raudonis,
Kurį leidai įžvelgti,
Kai neleidai bučiuoti.
Boružių drovumas savitas,
Kaip ir braškių skonis.