Po ryto nebebuvo nieko
Ji virkavo
daugiau
Jis
ne
Garsiai
dūzgė
dūzgės
Niekada neisiu į neaptvertas medaus pievas
Nesuksiu ratų aplink aklus tvorų kuorus
Nepaklysk
Esu reikli
Tavam
Begriūvančiam
Kūnui
Bičių
Kūriniui
Reikli
Riestainio skylėje dvi rudos akys klapt-klapsi
Koriai iš jauno vaško - tirpios lygiagretės
O po to nieko nebebuvo tik rytas
Stebėtinai
Pasiankstino
Paskui aklus kuorus kurčia ėjau
Kol sugriuvai
Bemiegis