Paklydimas

Sutalpinau save mažyčiame akies laše tą vakarą
Kai delnuose slėpiau numirusias kregždes
Ir laidojau išmesdama dangun jas
Į horizonto ištiestus tinklus kaskart suplyštančius
Prilietus blizgantiems sparnams virves

O kitą vakarą ieškodama ramybės
Pati užmiršusi kvėpuoti nėriau vandenin
Į pragaro lavinos ašaras apipintas žolėm sustingusiom
Vandenės bučiniu įpylusi gyvybės joms nors ir menkos
Už skiauterių juodųjų vis tempiau aukštyn įkvėpt

Ir paskutinį vakarą dar kartą talpinau save laše
Ramybės tos pačios ieškodama vaikus glėbiais į patalus nešiau
Ir pasakas sekiau apie numirusias kregždes slėptas delnuos
Ir žemės smilkinius apipintus sustingusiom žolėm
Tą paskutinį vakarą