Sustokit

Sustokit, pažiūrėkit kiekvienas į save,
Nors mes taip pat atrodom, bet mūsų viduje,
Širdis suakmenėjo ir sielos nebėra,
Vos juda mūsų kūnas, kovoja su kančia.

Visi dabar pavarge, paniūre ir pikti,
Mes vaikštom ir dejuojam lavonų apsupti,
Maldaujam atsigule, klupėt nėra jėgu,
Mirtie surinki viską - kas liko iš žmonių.

Ir taip kiekvieną dieną, mėnesį, metus,
Mes krentam į bedugnę ir traukiam ten kitus,
Sugriuvo šis psaulis ir kito jau nebus,
Kam liko sveiko proto - pasimelskite už mus...