nutikimas, sukrėtęs ištvirkusio kaimo ištvirkusį gyvenimą ir pasibaigęs juokingomis kartuvėmis

ar žinai, ir tyla turi prasmę.
atidžiai pažiūrėk, tie kur kabo,
vakar rėkė kažką lyg bepročiai,
šįryt tyliai, protingai siūbavo.
Ir tik tu kol eilės savo lauki,
kol kitiems storą kilpą matuoja,
stovi tyliai, lyg balso netekęs,
tik už drąsą tau niekas neploja.
šiandien tavo eilė ant supynių.
grubios rankos užmauna virves:
-kalinį, paskutinį kart klausiu,
kas paniekino  pono dukras?!
tyloje kaimo padugnės rėkia:
-jis šėtonas, bedievis, pakart!
na tai kas, kad to pono mergaitės
pačios prašėsi meilės tąkart...