Tiesos akimirka bare

Mane gyvenimas moko: jei du vieną muša,
Nelik abejingas, padėk tiem dviem.
O sąžinė kaskart vis tyliau kužda,
O klausą gadina viskis kasdien.

Taip palaipsniui nyksta tikėjimas,
Kaip taurėje ledas tirpsta - per greit.
Taip pagaliau ir aš viltį padėjau,
Gal juodą dieną kada prisireiks...

Aš žinau, kad Dievas visus lygius sutvėrė,
Žinau, kad likimas kitus padarė kur kas lygesniais.
Aš dosniai išgersiu ir už jų sėkmė -
Juk vieną dieną gali prireikti tapti draugais.

Mano taurėje ilsisi sauja gyvenimų,
Kiekvienas iš jų nuskandintas savaip.
Lig dugno, drauge, šiandien - be nerimo.
Kas bus spręsim, kai laikas ateis.