Pūgžlys

Atėjus vakarui, aš vėlei imsiu skųstis,
kad viršum manęs gyvena pūgžlys.
Tavo atsakymas nepasikeis: susitaikyk, brangioji,
jei jau vieni virš kitų gyvenam.

Aš grakščiai atsisėsiu tau ant kelių,
o tu man pasakosi apie du karalius,
keliavusius per kalnus, jonvabalius-
žmonių dūšeles. Atsirėmusi į tavo krūtinę,
užmigsiu, gražių istorijų užliūliuota.

Tu mane paguldysi, išpinsi kasas,
atidarysi duris, tada jas uždarysi,
pakilsi laiptais į viršų ir sudorosi pūgžlį.
Todėl, kad mane labai myli.