ne tam kad kažkas suprastų...

08 06 20
keista kaip žvaigždės gali kristi per nakt
ir nerasti dangaus bei labai išsigąst.
-------------------------------------------------

Autobusas,
Knyga 
Dviejų balsai
Pirma vienas, paskui kitas
Pasakoja apie jūrą.
(A. Baricco „ Jūra vandenynas“)

Svarbu ne tai, jog parašysiu šį tą vėliau svarbu, jog tai įrašyta laike.
--------------------------------------------------


Bundant vakarui ir artinantis saulėlydžiui,
Kai mūsų jūra keliauja dangumi
Pavirtęs dykuma šalia gelmės
Tampu dar viena kopa.

Bunkant mano sąmonei
Vaizduotė patyrė vibraciją –
Dykuma ir gelmė pakibo virš manęs
(lyg didelis smėlio laikrodis)
Pradėjo snigti – smėlio smiltimis.

Mėnesiena, kuri laimino mane
Leidusi savo galybėje akimis
Stebėti kaip kinti šypsant.
Vienatvė, tas minutes buvo nuginkluota,
Apakinta ir išguita, prisiartino ramybė.

Nekoreguotose išgyvenimuose
Retomis akimirkomis nebijome
Prisiminti, kaip išgyvenama vaikystė.
Jūra daugumai tampa vardu,
Priimtu kartoti kiekvienais metais,
Tačiau man, tai virto tavimi,
Kuri gyvena jūra...


-----------------------------------------------------

Ant tavo skruostų debesėliai,
O ant manųjų, tik žolė dygi.