Atsiveriantys sielos kapiliarai
Įtraukia pustuščius žodžius
bet visad noris vis garsiau užstaugti,
Kai spjauni kartų kąsnį lauk..
Kai rieda karštis
Ir niežti pėdas-
Geriau jau imt ir pasikart-
Tačiau matai, kaip
Vėjas laužos
Net ima kelti barbėms sukneles..
Tada jau gresia peilis arba kulkos,
nes vieną dieną belzabubas atsikels.
geriau pasaulis būtų pilkas...
Ir leistų saulei vos pakilus nusileist.
verčiau tikėjimas ir cukrus
užkaišo nekvėpuojančias skyles.
Lai žodžiai skonio prisipildo,
nes vėl apspjaudžiau ramunes.