Nutrūkus rožiniui kartosiuos be tavęs

Nevoki mano laiko,
Mano prieteliau,
Nustojau įtikėt
Sparnams taviems nulūžus,
Sugrįžus iš tenai,
Kai dar abu tikėjome
pabirusiu rožiniu...
Nerinksiu tavo plunksnų
Jas paliksiu
Vėjui vėpūčiui.
Tikėt neverta,
nes abu kartojamės
tu manyje
jau veik išblukęs veidas...
--basom pradėsiu vėl --
kartosis miestai, žmonės--
Turine būsiu aš...