nesuprantamas VIII

Patiko ruožui
Virš pakilimo,
Nuo kurio užuodžiama,
Alsuoti pieva nuostabia.
Tavais lietingais norais,
Kurie tik rytą pasidengę
Gaivia rasa pradžiuginti
Vieni temoka.
Kai blykčiojantys srautai
Pasislepia palietus tavo kalvą.

Pasijuntu, kaip mažas vaikėzas...
Visiškas begalvis.

Žavi.

Jei lava žaidi viduj,
Tada šaunu aš nevienas,
Nes degantys sodai many.

Prašau imk manęs neapkęsti
Ir paversk tonomis makulatūros
Aptaškytos skirtingais tušo lašais.

Lai pilna paliečia tuščia.