atspindys

tu toks tylus –
kai pateka pro rėmus mėnulio atspindys,
kai drumsčiasi tamsa ir neriasi nešvarų rūbą upė,
kad raibuly ratilais tolstantis nurimtum
į krantą vakaru priskrudęs tyliai..

tu nevanduo –
tik atspindys patvinkus krantui rytu,
tik juodasparnis priešaušrio verpėjas -
per trumpos tavo rankos prieplaukai artėjant,
kad prisiliestum ajerus praskyręs;

tu negraudus –
nes nieks ir nesigroži, nelyja ten,
net durys nesivarsto, kai naktimi eini -
žolė namon garuoja, kai vartai atkelti
pernakt save cituoji...