Susimąstymas (juodraštis)

Versme į prieblandą bėga
Likimo lemta patirtis:
Saldi kaip paryčio miegas
Jaunystės svaigios atmintis.
Nudegina diržtančias pėdas
Basom per karštas smiltis
Žydintis vasaros sniegas,
Pripustęs jausmus ir mintis.
Tolyn, vis tolyn nuplevena
Dienų pralėktų aidesys.
Saulėlydis tyliai sruvena –
Išdžiuvęs danguj debesis.
O nuojautos glaustosi tykiai
Kaip katės prie kojų – ramu...
Kas šiandien tau atsitiko:
Gal verkia aitrumas dienų,
Gal sieloj slogiai neramu
Ir mintys pelėdomis klykia...
Gal gėlą likimo pajutęs,
Staiga atmintim pravirkai...
Gal varganą savo būtį –
Darganą sieloj laikai?

Nejaudink senų atminimų,
Nejudink: praėjo – negrįš...
Skausmingo savo likimo
Į nežinią varstai duris.