Žiūriu į besimylinčius
šikšnosparnius
pasturgaliais į šviesą
ir juokiuos iš liaupsių už
neatliktus darbus.
Juk tylos įžadai sulaužyti
kalenant skudučiams
vieškelių maršą.
- Tai tik balsas tyruose... -
švininiu balsu kužda
šikšnosparnis.
O aš ištirpstu naktyje
lyg aspirino tabletė
stiklinėj vandens, tuoj
švis. Nemiga virs
staugiančia mumija.
SAVIįtaiga nepadeda -
dienos trumpėja.